santarmus

santarmus, -i adj. 1. Ser susiklausantis, sutariantis.

santarmiai adv.: Dairėsi į poną, su kuriuo santarmiausiai išgyveno visus 30 metų rš.

2. sąlyginis: Santarmios dekoracijos rš.

santarmiai adv.: Santarmiai stilizuota vaidyba rš.